mokolas

×mõkolas (brus. мaxaлo) sm. (1) Nm, mokõlas (2) Jnšk 1. Q390, CII217, R279, [K], Rm, Sb, Kp tepamasis įrankis, teptuvas, teptukas: Pamerk mõkolą, kad nesudžiūtų PnmA. Paduok mokolùką – barzdą skusiu Ss. Nuspirkau naują mõkolą: reiks gryčia baldyt Vžns. Kaip tu ratus patepsi be mõkolo (pagalio, apvynioto pakulomis ar skuduru) – visą degutą išdergsi Dgl. Ir mõkolu ne kožnas pagalys tinka Sb. Atnešei degutą, bet mõkolą pamiršai, – pirštu gi ratų nepatepsi Pšl. Mõkolas – pagalėlis su skurliu ratams degutu tepti Krn. 2. Nm [i]įrankis bulvių košei grūsti; grūstuvas: Paduok mokolą – košę sutrinsiu Zp. ║ pagalys kalkėms minkyti: Kad būt geras mõkolas, o dabar kokiu pagaliu minkyk Dkš. ║ muštuvio kotas su skridinėliu ant galo, kuriame išgrąžytos skylės, sviestui mušti: Jau atsakė mūs mokõlas, turėsi padaryt naują Plv.